Apie mus Naujienos Straipsniai Kontaktai
EN || LT

   
Pradinis puslapis >> Bulgarija >> Bulgarijos apžvalga
Bulgarijos apžvalga

Ši pietrytinės Europos turistinė šalis išsiskiria natūralių gamtovaizdžių įvairove bei kultūriniu paveldu. Didžiuliai paplūdimiai bei uolėti krantai nusidriekia palei visą Bulgarijos Juodosios jūros pakrantę daugiau nei 350 km. Pirmos klasės kurortai pamažu keičia anksčiau vyravusiuosius. O žemyninė šalies dalis į kalnus aktyvų laisvalaikį propaguojančius poilsiautojus traukia tiek žiemą, tiek vasarą. Daug turistų kasmet grįžta atostogauti Bulgarijoje - todėl šalį pamėgusiems poilsiautojams naudinga įsigyti vadinamuosius "antruosius namus".

Faktai apie šalį

Plotas: 111.000 kv. km

Gyventojai: 7,262,675 (2008 m. liepos duomenimis)

Sostinė: Sofija, kurioje gyvena 1,188,000 gyventojai.

Didesni miestai: Varna (450,000 gyventojų), Plovdiv (350,000 gyventojų), Burgas (250,000 gyventojų), Stara Zagora (130,000 gyventojų), Rousse and Pleven (120,000 gyventojų kiekviename).

Susisiekimas: Tarp Vilniaus ir Bulgarijos sostinės Sofijos yra ~ 2000 km, kuriuos galite nukeliauti automobiliu arba pasirinkti patogesnį susisiekimo būdą ir užsisakyti skrydį. Tarptautiniai oro uostai Bulgarijoje: Sofijos (SOF), Varnos (VAR), Plovdivo (PDV) ir Burgo (BOJ). Į pajūrio miestus Varną bei Burgą vasaros sezono metu skrenda tiesioginiai lėktuvai iš Vilniaus.

Piniginis vienetas:
Bulgarijos levas (BGN). 1 BGN = 0.5 EUR.

Reljefas: žemumos užima 31%, lygumos ir kalnuotos vietovės - 41%, o kalnai dengia 28% šalies teritorijos.

Vandens ištekliai: Rytinę Bulgarijos dalį skalauja Juodoji jūra. Pakrantės ilgis nuo šiaurinės sienos su Rumunija iki pietinės sienos su Turkija yra 378 km. Bulgarijos upės įteka į Juodąją ir Egėjo jūras.

 

Geografinė padėtis: The republic of Bulgaria is situated in the south-east part of Europe and more precisely in the eastern part of the Balkan peninsula. On the north it has a common boundary with Romania. On the west with Serbia and Montenegro and the Former Yugoslav Republic of Macedonia. On the south with Turkey and Greece. On the east the country is bounded by the Black Sea.

 

Klimatas

Bulgarijos klimatas yra vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Vasaros būna karštos ir sausos, vidutinė temperatūra nuo balandžio iki rugsėjo siekia  23 °C. Žiemą vidutinė temperatūra 0 °C, o visų metų vidutinė temperatūra 10,5 °C. Kai kuriuose kalnų kurortuose saulė šviečia daugiau nei 240 dienų per metus.

 
VARNA, pajūrio regionas
 

PLOVDIV, kalnų regionas

Saulėtų
valandų
per dieną

Temperatūra, °C

Saulėtų
valandų
per dieną
Temperatūra, °C

Vidutinė

Rekordinė

Vidutinė
Rekordinė

Min

Max

Min

Max

Min
Max
Min
Max
Sausis

2

-1

6

-16

20

3
-3
5
-23
16
Vasaris

3

-1

6

-13

21

4
-2
7
-25
23
Kovas

4

2

11

-8

24

5
1
12
-18
25
Balandis

6

7

16

-2

30

7
5
18
-4
31
Gegužė

8

12

22

2

34

8
10
23
0
32
Birželis

9

16

26

9

35

9
14
28
6
36
Liepa

11

19

30

10

39

11
16
31
8
40
Rugpjūtis

10

18

29

11

36

10
15
30
8
38
Rugsėjis

8

14

26

3

34

8
11
26
0
35
Spalis

6

11

21

1

32

5
8
21
-3
33
Lapkritis

3

6

13

-6

24

3
3
12
-8
23
Gruodis

2

1

7

-14

21

2
-2
6
-17
19

 

Ekonominė situacija Bulgarijoje

Bulgarija nuo 2004 metų yra NATO narė, o nuo 2007 metų ir Europos Sąjungos narė.

Svarbiausia vaidmenį Bulgarijos ekonomikoje vaidina pramonė. Taip pat šalis turi didelius naftos ir dujų rezervus, kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas. Iš maisto pramonės šakų galima paminėti cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimo, mėsos ir žuvų.  

Kasmet Bulgarijoje vis labiau populiarėja turizmas - 2006 metais valstybę aplankė 4,5 milijonų turistų, 2007 metais turistų skaičius išliko panašus, o 2008-2009 m. viršijo 5 mln. Daugiausia šalyje lankosi kaimynai rumunai, graikai, makedonai, iš vakarų Europos vokiečiai ir britai (duomenys pateikti iš Nacionalinio Statistikos Instituto, http://www.nsi.bg). Taigi turizmas daro nemažą įtaką kasmetiniam ekonominiam Bulgarijos augimui.

 

Kuo Bulgarija vilioja poilsiautojus?

Ši pietrytinėje Europos dalyje esanti valstybė išsiskiria natūralių gamtovaizdžių įvairove. Didžiuliai paplūdimiai bei nuostabūs uolėti krantai nusidriekia palei visą Bulgarijos Juodosios jūros pakrantę daugiau nei 350 km. Pirmos klasės kurortai pamažu keičia anksčiau vyravusiuosius.

Vertėtų paminėti, kad turistus žavi:

  • Nuostabūs gamtovaizdžiai, kurių Bulgarijoje apstu, mineralinės versmės, net 7 Nacionaliniai parkai, labai švarus oras – tai puiki vieta atostogoms su šeima.
  • Viduržemio klimatas kombinuojantis su žemyniniu, kas garantuoja šiltas vasaras ir daug saulėtų dienų.
  • Neįkainojamas kultūrinis paveldas bei istorinių paminklų gausa – tik Graikija ir Italija lenkia Bulgariją šiuo aspektu.
  • Gausus pramogų pasirinkimas, įskaitant slidinėjimą, kopimą į kalnus, plaukiojimą srauniomis upėmis (angl. rafting), nardymą su akvalangais, banglenčių sportą, dviračių trasas kalnuotose vietovėse, golfo laukus, turizmą po Nacionalinius parkus ir rezervatus bei kt.
  • Bulgarijos paplūdimiai platūs ir smėlėti, iš jų net 11 yra apdovanoti Europos prestižiniu „Mėlynos vėliavos“ statusu. Vidutinė vasaros temperatūra – 25 – 30 laipsnių, o sezonas tęsiasi nuo balandžio iki spalio mėnesio.
  • Banskas pretenduoja tapti didžiausiu slidinėjimo kurortu šalyje. Šio miesto slidinėjimo zonos pasižymi sniego gausa. Sezonas tęsiasi nuo gruodžio mėnesio iki gegužės. Per pastaruosius metus daug investuota į Bansko kurorto plėtrą, naujus prestižinius viešbučius bei įvairias paslaugas poilsiaujantiems turistams.
  • Patrauklus pragyvenimo lygis – Bulgarijoje yra vienos žemiausių kainų Europoje.

 

Šalies patrauklumas investiciniu požiūriu

  • Stabili politinė situacija.
  • Šalis yra NATO narė, taip pat nuo 2007.01.01 įstojo į Europos sąjungą.
  • Skiriamos didžiulės užsienio investicijos, ES struktūrinių fondų parama.
  • Pastoviai tobulinama infrastruktūra bei paslaugų sektorius.
  • Fiksuotas valiutos santykis su euru.
  • Reguliarūs skrydžiai iš visos Europos.

Kurortuose dar yra neapstatytų zonų, todėl galima įsigyti objektus itin gerose vietose. Prestižinėse kurortų vietose esantį nekilnojamą turtą galima įsigyti labai patraukliomis sąlygomis ir žemomis kainomis lyginant su kitose šalyse esančiu nekilnojamuoju turtu.

Nedideli nekilnojamojo turto palaikymo mokesčiai bei labai mažas pajamų mokesčio Bulgarijoje tarifas (10 %) suteikia itin palankias sąlygas. Paprasta nekilnojamojo turto įsigijimo sistema supaprastina pirkimo procesą.

Paprastai nekilnojamasis turtas Bulgarijos kurortuose įsigyjamas dėl keleto tikslų, kuriuos kiekvienas pirkėjas susidėlioja savo prioriteto tvarka, tačiau priežastys lieka tos pačios:

  1. Atostogų namai;
  2. Kapitalo augimas bei investicijos apsaugojimas;
  3. Nuomos pajamos ateityje.

Šios kombinacijos leidžia maksimizuoti investicijos naudą ir išnaudoti visus nekilnojamojo turto teikiamus privalumus.

Šalis daro didžiulę reklamą savo kurortams ir kasmet sparčiai didina atvykstančių poilsiautojų skaičių. 2007 metais Bulgariją aplankė virš 4 mln., 2009 metais jau virš 5 mln. užsienio poilsiautojų. Turistai vis dažniau pasirenka Bulgariją atostogoms, todėl tikima, kad nekilnojamojo turto vertė, kuri yra vis dar nedidelė, lyginant su vakarų Europos šalimis, kils kaip kilo Ispanijoje per pastaruosius du – tris dešimtmečius.

 

Galimos problemos

Kai kuriuose regionuose dėl NT kainų burbulo yra labai didelis apstatomumas ir pasiūla stipriai viršija paklausą, tad tokiose vietose įsigytas nekilnojamasis turtas nėra likvidus.

Yra kurortų, kuriuose mažai išvystyta infrastruktūra.

Taip pat, žinoma, aukšta infliacija, bei maža vietinių gyventojų perkamoji galia.