![]() |
|
Bulgarijos apžvalga |
|
Ši pietrytinės Europos turistinė šalis išsiskiria natūralių gamtovaizdžių įvairove bei kultūriniu paveldu. Didžiuliai paplūdimiai bei uolėti krantai nusidriekia palei visą Bulgarijos Juodosios jūros pakrantę daugiau nei 350 km. Pirmos klasės kurortai pamažu keičia anksčiau vyravusiuosius. O žemyninė šalies dalis į kalnus aktyvų laisvalaikį propaguojančius poilsiautojus traukia tiek žiemą, tiek vasarą. Daug turistų kasmet grįžta atostogauti Bulgarijoje - todėl šalį pamėgusiems poilsiautojams naudinga įsigyti vadinamuosius "antruosius namus". Faktai apie šalį
Klimatas Bulgarijos klimatas yra vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Vasaros būna karštos ir sausos, vidutinė temperatūra nuo balandžio iki rugsėjo siekia 23 °C. Žiemą vidutinė temperatūra 0 °C, o visų metų vidutinė temperatūra 10,5 °C. Kai kuriuose kalnų kurortuose saulė šviečia daugiau nei 240 dienų per metus.
Ekonominė situacija Bulgarijoje Bulgarija nuo 2004 metų yra NATO narė, o nuo 2007 metų ir Europos Sąjungos narė. Svarbiausia vaidmenį Bulgarijos ekonomikoje vaidina pramonė. Taip pat šalis turi didelius naftos ir dujų rezervus, kasamas lignitas, rusvosios anglys, akmens anglis, geležies, vario, cinko, švino bei mangano rūdos, auksas, sidabras, boksitas. Iš maisto pramonės šakų galima paminėti cukraus, tabako, rožių aliejaus, vyno, augalinio aliejaus, vaisių bei daržovių perdirbimo, mėsos ir žuvų. Kasmet Bulgarijoje vis labiau populiarėja turizmas - 2006 metais valstybę aplankė 4,5 milijonų turistų, 2007 metais turistų skaičius išliko panašus, o 2008-2009 m. viršijo 5 mln. Daugiausia šalyje lankosi kaimynai rumunai, graikai, makedonai, iš vakarų Europos vokiečiai ir britai (duomenys pateikti iš Nacionalinio Statistikos Instituto, http://www.nsi.bg). Taigi turizmas daro nemažą įtaką kasmetiniam ekonominiam Bulgarijos augimui.
Kuo Bulgarija vilioja poilsiautojus? Ši pietrytinėje Europos dalyje esanti valstybė išsiskiria natūralių gamtovaizdžių įvairove. Didžiuliai paplūdimiai bei nuostabūs uolėti krantai nusidriekia palei visą Bulgarijos Juodosios jūros pakrantę daugiau nei 350 km. Pirmos klasės kurortai pamažu keičia anksčiau vyravusiuosius. Vertėtų paminėti, kad turistus žavi:
Šalies patrauklumas investiciniu požiūriu
Kurortuose dar yra neapstatytų zonų, todėl galima įsigyti objektus itin gerose vietose. Prestižinėse kurortų vietose esantį nekilnojamą turtą galima įsigyti labai patraukliomis sąlygomis ir žemomis kainomis lyginant su kitose šalyse esančiu nekilnojamuoju turtu. Nedideli nekilnojamojo turto palaikymo mokesčiai bei labai mažas pajamų mokesčio Bulgarijoje tarifas (10 %) suteikia itin palankias sąlygas. Paprasta nekilnojamojo turto įsigijimo sistema supaprastina pirkimo procesą. Paprastai nekilnojamasis turtas Bulgarijos kurortuose įsigyjamas dėl keleto tikslų, kuriuos kiekvienas pirkėjas susidėlioja savo prioriteto tvarka, tačiau priežastys lieka tos pačios:
Šios kombinacijos leidžia maksimizuoti investicijos naudą ir išnaudoti visus nekilnojamojo turto teikiamus privalumus. Šalis daro didžiulę reklamą savo kurortams ir kasmet sparčiai didina atvykstančių poilsiautojų skaičių. 2007 metais Bulgariją aplankė virš 4 mln., 2009 metais jau virš 5 mln. užsienio poilsiautojų. Turistai vis dažniau pasirenka Bulgariją atostogoms, todėl tikima, kad nekilnojamojo turto vertė, kuri yra vis dar nedidelė, lyginant su vakarų Europos šalimis, kils kaip kilo Ispanijoje per pastaruosius du tris dešimtmečius.
Galimos problemos Kai kuriuose regionuose dėl NT kainų burbulo yra labai didelis apstatomumas ir pasiūla stipriai viršija paklausą, tad tokiose vietose įsigytas nekilnojamasis turtas nėra likvidus. Yra kurortų, kuriuose mažai išvystyta infrastruktūra. Taip pat, žinoma, aukšta infliacija, bei maža vietinių gyventojų perkamoji galia. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||