Egiptas – viena iš tankiausiai apgyvendintų Afrikos šalių, besididžiuojanti didžiulėmis piramidėmis, neaprėpiamomis dykumomis ir senosios civilizacijos karaliais - faraonais. Senosios civilizacijos paveldas, ištisus metus trunkanti vasara, unikalūs peizažai bei pramoginės veiklos gausa, tokia kaip kruizai Nilu, nardymas Raudonojoje jūroje, piramidžių apžiūrėjimas, dykumos safari ir pan., daro šalį labai patrauklią viso pasaulio žmonėms.

 

Faktai apie šalį

Plotas: 1 001 450 kv. km Gyventojai: 81 713 520 (2008 m. liepos duomenimis). Sostinė: Kairas,  kuriame yra apie 16 milijonų gyventojų. Didesni miestai: Aleksandrija, Giza, Port Saidas, Suecas. Oro uostai: 8 oro uostai, iš kurių 5 tarptautiniai (Kairo, Luksoro, Ophiros, El Arish‘o ir Hurghados). Dauguma oro uostų yra rytinėje šalies pusėje. Piniginis vienetas: Egipto svaras (EGP). Valiutos kursas: Egipto svarai už JAV dolerį – 5,67 (2007). Laiko juosta: GMT + 2 (GMT + 3 vasarą).

Besiribojančios šalys: Gazos Ruožas 11 km, Izraelis 266 km, Libija 1 115 km, Sudanas 1 273 km. Reljefas: dykumos plynaukštė, per kurią eina Nilo slėnis ir delta. Aukščiausia šalies vieta – Catherine kalnas 2 629 m. Vandens ištekliai: Per Egiptą nuo Sudano į šiaurę 1 545 km į Viduržemio jūrą teka Nilas. Didžiulis Nasser ežeras plyti pietuose palei Sudano sieną. Egiptas ribojasi su Viduržemio ir Raudonąją jūromis. Egipto kranto linija tęsiasi 2 450 km. Sueco sąsmauka jungia Sinai Pusiasalį su Afrikos žemyne esančia valstybės dalimi, Sueco kanalu patenkama nuo Viduržemio jūros į Sueco įlanką. Klimatas: dykuma; karštos, sausos vasaros su vėsesnėmis žiemomis.

Geografinė padėtis

Egiptas yra šiaurinėje Afrikos dalyje, ribojasi su Viduržemio jūra šiaurėje, Libija vakaruose, Gazos Ruožu ir Raudonąja jūra rytuose bei Sudanu pietuose. Egiptas apima ir Azijos Sinai Pusiasalis.

Santrauka apie šalį

Egipto Arabų Respublikoje gyvena 81.713.520 gyventojų, remiantis apytikriais 2008 m. CIA World Factbook apskaičiavimais. Didžioji dauguma, maždaug 75,4 milijonų, gyvena šalia Nilo upės, kur randama ariama žemė. Dideli Saharos dykumos regionai yra retai apgyventi. Maždaug pusė Egipto gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose – Kaire, Aleksandrijoje ir kituose Nilo deltoje įsikūrusiuose miestuose. Šalis padalyta į 26 administracinius vienetus, šalies sostinė – Kairas.

Paskutiniu metu gyventojų skaičius Egipte augo 1,682 % per metus. Dauguma šalies gyventojų egiptiečiai (99,6 %), net 90 % gyventojų – musulmonai. Valstybinė kalba – arabų. Tarp išsilavinusių klasių paplitusios ir anglų bei prancūzų kalbos.

Egipto vyriausybė yra Respublika. Dabartinis valstybės vadovas – prezidentas Mohamed Hosni MUBARAK (nuo 1981 m. spalio 14-osios), o vyriausybei vadovauja premjeras Ahmed Mohamed NAZIF (nuo 2004 m. liepos 9-osios). Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu šešeriems metams, tačiau tik 2005 m. gegužę vykusio referendumo metu buvo pritarta prezidento rinkimui iš keleto kandidatų – iki tol referendumu buvo pritariama arba ne parlamento siūlomai kandidatūrai. Pirmi rinkimai pagal konstitucijos pataisas vyko 2005 m. rugsėjo 7-ąją, kiti, remiantis CIA World Factbook, vyks 2011 m.

 

Istorija

Reguliarūs ir derlingi Nilo upės potvyniai, šalį nuo Rytų ir Vakarų izoliuojančios dykumos padarė didelę įtaką civilizacijos išsivystymui. Suvienyta karalystė iškilo apie 3200 pr. Kr. ir tris tūkstantmečius ją tęsė besikeičiančios dinastijų kartos. Paskutinę dinastiją 341 pr. Kr. nukariavo persai, juos keitė graikai, romėnai ir Bizantijos imperija. Arabai įvedė Islamą ir arabišką kalbą 7 amžiuje ir šešis amžius valdė šalį. Vietinė karinė kasta, Mamluks 1250 m. perėmė šalies kontrolę ir vadovavo Egiptui iki 1517 m. iki Turkų-Osmanų užkariavimo.

Po Sueco kanalo baigimo 1869 m., Egiptas tapo svarbiu pasauliniu transportavimo centru, bet taip pat šalis daug prasiskolino. Neva, kad apsaugotų investicijas, Didžioji Britanija užgrobė Egipto vyriausybės kontrolę 1882 m., tačiau dalinė priklausomybė Osmanų imperijai tęsėsi iki 1914 m. Iš dalies nepriklausomas nuo Jungtinės Karalystės 1922 m., Egiptas įsigijo pilną suverenitetą 1952 m.

 

Ekonominė situacija Egipte

Egiptą pusiau dalina Nilas, kurio derlingame slėnyje vykdoma beveik visa ekonominė šalies veikla. Per paskutinius 30 metų, vyriausybė reformavo centralizuotą ekonomiką. 2005 m. premjero Achmedo Nazifo vyriausybė sumažino pajamų ir pelno mokesčių normas, sumažino subsidijas energetikai, privatizavo keletą kompanijų. Vertybinių popierių birža sparčiai augo, metinis BVP augimas per 2005-06 m. buvo apie 5 %, o 2007 m. viršijo 7 %. Nepaisant šitų pasiekimų, vyriausybė nepajėgė pakelti pragyvenimo lygio vidutiniam egiptiečiui, ir turėjo pratęsti subsidijas aprūpinti gyventojus pirmo būtinumo reikmėmis. Subsidijos prisidėjo prie didoko biudžeto deficito – maždaug 7,5 % BVP 2007 m. – ir įtakojo ekonomikos nuosmukį.

[Plačiau]

Egipto nekilnojamojo turto rinka

Egiptas yra žinomas kaip turistinė šalis, o jo nekilnojamojo turto rinka priskiriama kylančioms rinkoms. Pačios populiariausios vietos, kuriose investuoja užsienio piliečiai yra Raudonosios jūros Rivjera: Hurghada, El Gouna, Sharm el Sheikas ir didžiausias Egipto miestas bei sostinė – Kairas.

[Plačiau]

Nekilnojamojo turto įsigijimas

Po 2005 metų įvykdytų reformų, užsienio piliečiams įsigyti NT Egipte nėra labai sudėtinga. Užsieniečiai gali pirkti ir butus ir žemę su tam tikrais apribojimais.

[Plačiau]

Galimos problemos

Politinės spaudimo grupės ir lyderiai - nepaisant konstitucinio draudimo prieš religingas įkurtas partijas ir politinę veiklą, techniškai neteisėta musulmonų Brolybė sudaro Hosni MUBARAK potencialiai reikšmingiausią politinę opoziciją.

Natūralūs pavojai - periodinės sausros; dažni žemės drebėjimai, staigūs potvyniai, nuošliaužos; karšta, važiuojanti vėtra, pavadinta ‘khamsin’, įvyksta pavasarį; valykite audras, smėlio audras.