Turkija tampa vienu iš populiariausių turizmo krypčių. Pasak Turkijos  kultūros ir turizmo Ministerijos, daugiau kaip 23 milijonai užsieniečių aplankė Turkiją 2007 m., tai yra 17,77 % daugiau nei 2006 m. Jau nuo 2008 m. sausio iki rugpjūčio šalyje apsilankė daugiau kaip 18,5 milijono užsieniečių. Turtinga istorija, puikiu klimatu, ilga pakrante ir kalnuotais peizažais šalis gali pasiūlyti alternatyvą kitoms Viduržemio jūros šalims, tokioms kaip Italija ar Ispanija.

Faktai apie šalį

Geografinė padėtis

Turkijos teritorija patenka į du žemynus: Pietryčių Europą ir Pietvakarių Aziją (Turkijos dalis į vakarus nuo Bosforo sąsiaurio geografiškai yra Europos dalis). Šalis ribojasi su Juodąja jūra tarp Bulgarijos ir Gruzijos, Egėjo ir Viduržemio jūromis tarp Graikijos ir Sirijos.

Santrauka apie šalį

Remiantis 2008 m. "CIA World Factbook" skaičiavimais, Turkijos Respublikoje gyvena daugiau nei 70 milijonų gyventojų, kurių skaičius didėja 1.013 % per metus. Dauguma šalies gyventojų yra Turkai (80 %), beveik visi gyventojai - musulmonai (99,8 %). Valstybinė kalba - turkų.

Valstybei vadovauja prezidentas, renkamas parlamento 7 metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui – Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai (Parlamentui, turinčiam 550 deputatų, renkamų visuotiniu privalomu balsavimu 5 metams). Vykdomosios valdžios funkcijas atlieka Ministrų Taryba. Dabartinis Turkijos prezidentas yra Abdullah Gul, o premjeras – Recep Tayyip Erdogan.

Šalis yra padalyta į 81 administracinę sritį. Sostinė Ankara, kurioje gyvena maždaug 4 mln. gyventojų (2008 m. duomenims).

Ekonominė situacija Turkijoje

Turkija patiria ilgiausią nepertraukiamo ekonominio vystymosi periodą per savo istoriją. Pagal Turkijos BVP, kuris yra 663 USD milijardai, šalis yra 17-oji didžiausia ekonomika ir 6-oji didžiausia Europos ekonominiame rajone. Nuo 2002 m. BVP augo vidutiniškai 7,4 % per metus. 2007 m. BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 %, o pirmame 2008 m. ketvirtyje buvo 6,6 %. Turkijos ekonomikoje anksčiau dominavusį tradicinį žemės ūkį pamažu pakeitė dinamiški pramoniniai kompleksai didžiuosiuose miestuose, daugiausia vakarinėje šalies dalyje, greta išvystyto paslaugų sektoriaus. Paslaugos sudaro didžiausią procentinį BVP dydį (62,8 %), tuo tarpu, pramonė – 28,3 %, o žemės ūkis – 8,9 %.

Svarbią ekonomikos dalį sudaro ir sparčiai besivystantis turizmo sektorius. Per 2007 m. turistai Turkijoje paliko maždaug 18,5 milijardų JAV dolerių.

Nedarbingumo lygis siekia 9,9 procentų plius dar 4 % nepakankamo užimtumo. Ilgą laiką Turkija fiksavo itin aukštą infliaciją, kas sąlygojo naujos valiutos įvedimą siekiant sustiprinti ekonomines reformas ir panaikinti nestabilios ekonomikos pėdsakus. 2005 m. sausio 1-ąją, senoji Turkijos Lira nubraukus šešis nulius buvo pakeista Naująja Turkijos Lira (1 YTL = 1.000.000 TL). Dėl tęsiamų reformų 2005 m. infliacija nukrito iki 7,7 % (žemiausia per 30 metų), tačiau 2007 m. vėl pakilo iki 8,8 %.

Turkija yra NATO narė nuo 1952 m. Šalis taip pat yra kandidatė į Europos Sąjungą, į kurią pretenduoja nuo 1987 m. balandžio 14-ąją. Pasak portalo EurActiv.com, nuo to laiko, Turkija priėmė 30 naujų pataisų savo konstitucijoje ir vykdė reformas, siekdama atitikti ES reikalavimus.

Derybų dėl Turkijos priėmimo į ES sąlygota privatizavimo banga, stiprus ir pastovus ekonomikos augimas, struktūriniai pokyčiai bankininkystės, mažmeninio pardavimo ir telekomunikacijų sektoriuose ir paskatino didėjančias užsienio investicijas. Po keleto metų buvusių nedidelių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), 2007 m. Turkija pasiekė 21,9 milijardus JAV dolerių. Tikimasi, kad kitais metais TUI šalis pritrauks dar daugiau.

Pasak „CIA World Factbook“, nepaisant stipraus ekonomikos augimo 2002 – 2007 m., kurį sąlygojo kylančiomis rinkomis susidomėję investuotojai, Tarptautinio valiutos fondo (angl. IMF) paramos ir siauresnės fiskalinės politikos, ekonomikoje vis dar fiksuojamas aukštas einamosios sąskaitos deficitas ir didelės išorinės skolos.

Tikimasi, kad Turkija bus priimta į Europos Sąjungą 2015. Laukiamas šalies priėmimas į ES turėtų pakelti Turkijos ekonomiką ir padidinti tiesiogines užsienio investicijas šalyje.

Turkijos nekilnojamojo turto rinka

Turizmo populiarumas šalyje paskatino poilsiautojų susidomėjimą turkų nekilnojamuoju turtu. Daug užsieniečių įsigijo antruosius namus Turkijoje atostogoms arba poilsiui išėjus į pensiją, ypač palei Egėjo ir Viduržemio jūrų pakrantes, taip pat kai kuriuose didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Stambulas ir Izmiras.

Per daugiau nei dvejus 2 metus NT kainos Turkijos populiariuosiuose regionuose kilo 30 % - 40 %, tačiau jos vis dar yra žemesnės už kitas panašaus klimato Viduržemio šalis, tokias kaip Ispanija ar Italija. Turkijoje dviejų miegamųjų butą galima įsigyti už šiek tiek daugiau nei 60.000 EUR.

[Plačiau]

Nekilnojamojo turto įsigijimas

Nekilnojamojo turto įsigijimas Turkijoje nėra sudėtingas, nors yra tam tikrų apribojimų. Užsienio piliečio įsigytas nekilnojamasis turtas negali būti tam tikrose teritorijose; taip pat, bendras užsienio piliečio valdomas nekilnojamasis turtas Turkijoje negali viršyti 25.000 kv. m.

[Plačiau]

Galimos problemos

Politinis nepastovumas gali sujaukti Turkijos investicinį patrauklumą, kadangi religiniai konfliktai gali sukelti suirutę, o tai turėtų neigiamą įtaka ES narystei. Žinoma, tai taip pat paveiktų ir šalies ekonomines perspektyvas.

Paskutiniu metu Turkijos problema yra ir didelė infliacija. Aukštesnė infliacija, tikėtina, sąlygos vis daugiau įmonių uždarymų, o tai dar labiau slėgs šalies ekonomiką.

Kita problema – per Turkijos teritoriją einančios seisminės zonos, tad, renkantis turtą pirkimui, rekomenduojama peržiūrėti žemės drebėjimų istoriją ir pabandyti išvengti rajonų su aukštu seisminiu aktyvumu bei, žinoma, pasirūpinti žemės drebėjimo draudimu įsigytam turtui.